„Rūkymas žudo“ – skelbia užrašas ant cigarečių pakelio, tačiau tai neatbaido milijonų žmonių visame pasaulyje prisidegti cigaretę. Statistika skelbia, jog rūkančiųjų skaičius pasaulyje nuolat didėja, o pradedančiųjų rūkyti amžius pavojingai jaunėja. Ši tendencija neaplenkia ir Lietuvos. Kyla klausimas: kas dėl to kaltas? Bet  svarbiausia nuo rūkymo apsaugoti pažeidžiamiausią visuomenės grupę – vaikus! Turbūt dauguma žmonių suvokia keliamą rūkymo žalą. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), rūkymas yra viena iš dešimties dažniausių mirčių priežasčių, kurių skaičius nuolatos didėja. Ne naujiena, jog didelė žmonių dalis pradeda rūkyti būdami jauni. Tačiau pastaruoju metu ne tik rūkančiųjų amžius sparčiai jaunėja, bet  daugėja vaikų ir paauglių, kurie, nepaisydami suaugusiųjų įspėjimų, ryžtasi pabandyti rūkyti. Taigi, didėjantis vaikų ir paauglių rūkymas bei nikotino produktų vartojimas kelia nemažą rūpestį. Kas skatina vaikus pradėti rūkyti? Ir kokių prevencinių priemonių prieš šią problemą imtis? Dažniausios rūkymo priežastys skatinančios paauglius rūkyti:

• Genetika, tėvų kontrolės susilpnėjimas.
• Gana dažnai vaikai ir paaugliai pradeda rūkyti dėl spaudimo, patiriamo jau iš rūkančių bendraamžių.
• Iš daugumos paauglių ir suaugusiųjų galime išgirsti, kad rūkymas mažina stresą ir ramina nervus.
• Rūkymas sukelia malonumą.
• Rūkymas siejamas su tam tikra veikla (psichologinė priklausomybė).
• Paaugliui atrodo, kad rūkydamas jis atrodys labiau suaugęs, kad rūkymas – suaugusiojo pasirinkimas.
• Viena pagrindinių rūkymo priežasčių yra smalsumas ir kitos priežastys.

Nors informacija apie rūkymo žalą organizmui nėra sunkiai prieinama, suaugę ir paaugliai nesiliauja rūkyti. Rūkymo keliama žala organizmui yra didelė. Rūkymas gali sukelti plaučių, ryklės, burnos gleivinės, lūpų, gerklų ir kt. organų vėžį. Taip pat rūkantiems žmonėms dažniau išsivysto koronarinė širdies liga, pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, kosulys. Žmonėms, turintiems rūkymo priklausomybę, dažniau pasireiškia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė bei skrandžio gleivinės uždegimas. Taip pat rūkymas turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir išvaizdai. Rūkančių paauglių oda anksčiau susiraukšlėja, paūmėja odos ligos, pablogėja žaizdų gijimas, rūkančiųjų paauglių dantys ima greičiau irti ir pan. Taigi, rūkymas yra žalingas, tačiau jis kelia dar didesnę žalą jaunam, dar nepilnai suaugusiam organizmui. Rūkantys vaikai, paaugliai lėčiau vystosi ir fiziškai, ir psichiškai. Rūkantys paaugliai yra labiau linkę vartoti alkoholį, narkotikus, pasižymi polinkiu į agresiją ir kt. Rūkantys paaugliai dažnai mokosi blogiau nei vidutiniškai. Patartina vaikus šviesti ir auklėti kuo anksčiau. Šiandieną dauguma suvokia keliamą rūkymo žalą. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), rūkymas yra viena iš dešimties dažniausių mirčių priežasčių, kurių skaičius nuolatos didėja.  Paaugliai pradeda rūkyti, nes nori suaugti, būti pripažinti vyresniu rūkančių paauglių. Nuo pat ankstyvos vaikystės būtina ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, mokyti savarankiškai ieškoti sprendimų, susidūrus su problemomis, priimti teisingus sprendimus, įdiegti tinkamas vertybes, sukurti tinkamą aplinką, skatinti vaiką mokytis, sportuoti, užsiimti mėgstama veikla ir kt.

Paruošė VSP specialistė N. Kazlienė