Spalis – rudens darbų pabaigos ir intensyvaus pasiruošimo žiemai mėnuo.

Darbai darže

Atvėsus orams imkite lapinių kopūstų, burokėlių, porų, morkų, salierų, petražolių, gelteklių ir pastarnokų derlių. Nuėmę vėlyvųjų daržovių derlių, surinkite augalines atliekas, jas sukraukite į komposto krūvas, o dirvožemį perkaskite. Jei pasisėjote garstyčių ar kitų sideratinių augalų žaliajai trąšai – spalio antra pusė puikiai tinka jiems perkasti.

Vis dar tinkamas laikas žieminiams česnakams sodinti. Kol užšals, jie turi gerai įsišaknyti – tam reikia iki 50 dienų. Pavėlavus sodini, skiltelės lėčiau šaknijasi ir suželia. Tam, kad česnakai augtų gerai, į dirvą terpkite kompostuoto arklių mėšlo.

Jei norite pavasarį anksčiau imti ankstyvųjų daržovių derlių, galite jas pasėti prieš pat užšąlant dirvai. Taip galite užsiauginti šių daržovių: petražolių, krapų, salotų, morkų, kalendrų, špinatų. Sėjai lysves paruoškite iš anksto: išrėžkite griovelius ir sėkite tik tada, kai jau ims šalti žemė. Pasėtas sėklas grioveliuose užžerkite durpėmis arba lengvomis žemėmis.

Išvalykite ir pasiruoškite šiltnamį: išraukite likusius augalus ir piktžoles, perkaskite žemę. Taip pat atlikite šiltnamio dezinfekciją ir dezinsekciją. Populiariausi būdai tai padaryti – fumigacija (nuodingų dūmų paskleidimas) ir plovimas (purškimas) augalų apsaugos priemonėmis, mikroelementinėmis trąšomis, botaniniais ekstraktais ir augalų ištraukomis (ekologinis būdas).

Darbai sode

Spalio mėnesį vienas pagrindinių darbų sode – lapų grėbimas. Sugrėbę ir pašalinę lapus, sumažinsite grybinių ligų ir kenkėjų plitimą sode, išsaugosite sveiką ir dekoratyvią veją.

Baigiamas rinkti ir doroti vaismedžių derlius. Skinkite tik sausomis dienomis ir nepalikite kyboti pavienių supuvusių vaisių, nes jie – ligų šaltinis. Nuskynę derlių, sutvarkykite pomedžius ir išpjaukite išlūžusias bei nudžiūvusias šakas, taip pat rekomenduojama nubalinti kamienus ir storąsias šakas – taip apsaugosite vaismedžių žievę nuo kenkėjų ir temperatūrinių svyravimų paskatintų žievės plyšimų.

Rudenį pasodinti vaismedžių sodinukai geriau prigyja ir pavasarį greičiau išsprogsta. Iš duobės iškastą žemę papildykite organiniu kompostu. Augalus sodinkite tokiame pačiame gylyje, kaip augo ir medelyne – iki šaknų kaklelio, išskyrus vyšnias, trešnes ir slyvas, skiepytas į kaukazines slyvas. Pasodinus giliau – išleis mažiau šakninių atžalų.

Kad žolė gerai žiemotų, apie spalio vidurį paskutinį kartą ją nupjauname. Kartu išrauname išdygusias piktžoles.

Darbai gėlyne

Spalį baigiamos sodinti tulpės, narcizai, hiacintai ir kitos svogūninės gėlės. Auksinė svogūninių gėlių sodinimo taisyklė: jei sodinama lengvoje dirvoje, sodinti reikia trijų svogūnėlių aukščio gylyje, jei sunkesnėje – dviejų. Neužmirškite patikrinti, ar netrūksta drėgmės. Spalį kasami kardeliai, galtonijos, montbretės. Ruošiamos pražydinti svogūninės gėlės, jas sodinant į vazonėlius ir kitas dekoratyvias talpas.

Iki pat mėnesio vidurio tinkamas metas sodinti rožes. Jas sodinkite taip, kad skiepijimo vieta (vieta, iš kur išauga pirmosios šakos) būtų apie 5 cm po žeme. Rožės šaknis leidžia giliai, todėl duobė turi būti ne mažiau 60 cm gylio. Pasodinę gerai paliekite ir jokiu būdu netręškite.

Per žiemą nepalikite rožių krūmų su lapais ir žiedų pumpurais, būtinai juos pašalinkite. Uždengus tokias šakas, jos pašąla ir pradeda pūti. Nupjaukite senus nužydėjusių gėlių stiebus ir lapus, sutvarkykite ir paruoškite žiemoti gėlynus. Juos nupjaukite, nes nudžiūvusiose antžeminėse augalų dalyse kaupiasi ligų sukėlėjai, kenkėjai, o šaltesniu metų laiku suaktyvėja grybinės ligos.

Darbai bityne spalio mėnesį

Spalio mėnesį bitės apsiskraido paskutinį kartą. Atvėsus orams, ypač naktimis, bitės susitelkia tarprėmiuose, pradeda formuoti kamuolį žiemojimui. Kad žiemojimas būtų sėkmingas, trumpai  pakalbėkime, kokius darbus reikia nuveikti bityne spalio mėnesį.

1. Kadangi rugsėjo – spalio mėnesiais, esant šiltiems orams, bitutės vis dar išskrenda į laukus, o į avilius kartais gali užsukti pasiklydusios arba vagiliaujančios bitės, todėl į avilį gali patekti erkės iš kitų bitynų. Patikrinę bičių erkėtumą, jei reikia, jas dar kartą gydome nuo erkių.
2. Po gydymo patikriname, ar į lizdus neįsibrovė pelės. Ant lakų uždedame groteles, pašaliname nuo prielakčio pagalbinius skydus, nes, jei jie liečiasi su žeme, per juos lengviau į avilius gali patekti pelės.
3. Apžiūrime avilius, patikriname, ar tinkamai uždaryti avilių stogai, praplečiame lakas, jei jos buvo susiaurintos maitinimo metu. Ant lakų uždedame skydelius ar eglišakių, kad vėjas nepūstų į avilių vidų. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad šalia augančių medžių ar vaismedžių šakos nesiektų avilių, nes pašaliniai garsai trukdo bitėms ramiai žiemoti.
4. Kai vidutinė paros temperatūra nukris iki minus 5-7 laipsnių, į avilius reikėtų sudėti šoninius apšiltinimus. Kol lauke laikosi pliusinė temperatūra, avilių šiltinti nepatartina, nes tai gali paskatinti motinėlę vėl pradėti dėti kiaušinėlius.
5. Taip pat reikia pasirūpinti ir tinkama avilių ventiliacija. Aš dadano aviliuose diafragmas ir šonines kamšas pakeliu kokius 2 cm nuo apačios, kad galėtų geriau cirkuliuoti oras.

Baigus darbus prie avilių, ilsėtis dar tikrai nebus kada, nes reikia: sutvarkyti rėmelius, išlydyti vašką, jei koriuose liko bičių duonos, ją reikia iškulti ir išdžiovinti, arba išpjausčius sumaišyti su medumi.

Kas pildo bityno žurnalą, nepamirškite pasižymėti, kada paskutinį kartą apsiskraidė bitės, kada buvo gydytos ir kiek sumaitinta maisto per rudeninį maitinimą. Tai pasižymėję, kitais metais galėsite stebėti, kiek laiko žiemojo bitės, ar joms užteko maisto, kaip peržiemojo ir pan.

Spalio mėnesį dar galima sodinti medelius, medingus augalus, formuoti bityno apželdinimą. Bet apie tai, manau, bus dar laiko pasikalbėti .