Neįtikėtinai karšta birželio pabaiga buvo karšta ir kultūrine prasme Alantoje – gausu įvairių renginių. Birželio 23 vakare gražiai pasveikinome Jonus ir Janinas. Birželio 24 į Alantos technologijos ir verslo mokyklą kaip ir kasmet sugužėjo gausus būrys „Santaros – Šviesos“ suvažiavimo dalyvių. Džiugu, kad visus atvykusius pasveiko prezidentas Valdas Adamkus. Santaros trijų dienų (06 24-26) programa kaip visuomet buvo intelektuali: buvo nagrinėjamos universitetų problemos, lietuvių literatūra sovietmečiu, atsakomybės ir tiesos problema ir kitos filosofinės problemos. Mane, kaip jau daugelį metų, itin traukė vakariniai Santaros renginiai – ypač Tomo Venclovos kūrybos vakaras ir Beno Šarkos monospektaklis „ Kiaurai“ ( pagal V. Šekspyro „ Karalių Lyrą“). Ko gero, kaip mano vienas atkaklus, jaunas „Santaros“ registratorius į paskaitas ir į renginius patekau neteisėtai, mat nesu santarietė ir todėl nesiregistravau, nors jau daug metų veikia nerašytas įstatymas, kad „Santaros“ renginiai yra atviri visiems vietos žmonėms, deja, jaunam, tobulam biurokratui man to nepavyko įrodyti. Bet tiek jau to. Biurokratai yra nesunaikinami. Užtat džiaugiausi, klausydama Tomo Venclovos, raiškiai ir galingai skaitančio tiek savo kūrybą, tiek vertimus. Tai yra įvykis. Kaip manęs nedrąsiai paklausė vienas vietinis žmogus: „ Ar čia – tikras rašytojas?“

Birželio 25 buvo itin gausi įvykių. V. Žuko meno galerijoje Alantos dvare buvo atidaryta V. Žuko Rembrandto faksimilių paroda, kuri veiks visą vasarą. O vakare visi norintys pasinėrė ne tik į ežero, bet ir į muzikos bangas. Alantos šv. Jokūbo bažnyčioje koncertavo Tarptautinis Baltijos šalių jaunimo simfoninis orkestras iš Sankt Peterburgo „Baltosios naktys“, jungtinis Molėtų menų mokyklos ir Molėtų šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios choras, kuriam vadovauja V. Zutkuvienė. Tarptautinis Baltijos šalių jaunimo simfoninis orkestras iš Sankt Peterburgo „Baltosios naktys“ yra daugelio konkursų laureatas, jame dabar groja koncertuoja iš Lietuvos, Rusijos, JAV, Vietnamo, Korėjos, Baltarusijos ir Prancūzijos. Orkestro vadovas – tarptautinių konkursų laureatas, violančelininkas ir dirigentas, Sankt Peterburgo Rimskio – Korsakovo valstybinės konservatorijos rektorius Aleksej Vasiljev. Orkestro solistas – nuostabus jaunas ir labai talentingas pianistas, daugelio tarptautinių konkursų laureatas Dmitrij Judin. Žmogus, kuriam turime būti labiausiai dėkingi, kad gavome galimybę paklausyti nuostabios muzikos, yra šio projekto idėjos autorius, projekto vadovas Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės pirmininkas ir Rusijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkas, profesorius Gintautas Želvys. Molėtų bažnyčios mišrus choras, sukurtas V. Zutkuvienės 1993 yra daugelio sakralinės muzikos festivalių dalyvis bei laureatas.

Pirmojoje koncerto dalyje klausėmės Liudviko van Bethoveno III koncerto fortepijonui ir orkestrui, o antrojoje dalyje – Džiovanio Batistos Pergolezi kantatos „Stabat mater“. Šis koncertas – tai tikra šventė sielai, tikras Dievo Gailestingumo metų renginys, kaip pabrėžė Alantos klebonas S.Sudentas.

Kupina emocijų, dar neatsigavusi nuo didingos muzikos, nuskubėjau su drauge vėl į „Santarą“, į Beno Šarkos monospektaklį. Neveltui Benas Šarka buvo pavadintas teatro šamanu. Išraiškingas spektaklis – šokis privertė susimąstyti apie gyvenimo vertybes….

Dabar mėginu atsirinkti, atsijoti, suguldyti viską savo galvoje į vietas, nes daug patirta, pamatyta, pajausta, išgyventa. „Santarai“ vis dėlto norėčiau palinkėti – nevirti vien savo sultyse, tačiau atsigręžti (kaip buvo kalbama praeitais metais) į tą kitą Lietuvą – į bedarbių, geriančių bei kitų problemų kamuojamą, išvažiuojantį kraštą. Atsigręžti su realia parama, pagalba.